Zambija – pietinės Afrikos šalis, neturinti prieigos prie jūros, ir kurioje šiuo metu gyvena apie 18 mln. žmonių. XIX ir XX a., kaip ir didžioji Afrikos dalis kitų šalių, ji buvo kolonizuota Jungtinės karalystės, kuri vadino regioną Šiaurės Rodezija ir, be kita ko, paliko jai šiokią tokią muzikinę įtaką. 1964 m. Šiaurės Rodezija atgavo nepriklausomybę ir persivadino į Zambijos Respubliką, šalies prezidentu tapo Kennethas Kaunda. Jaunos Zambijos ekonominės viltys daugiausia siejosi su vario ištekliais, randamais šalies Koperbelto provincijoje. Pirmieji nepriklausomybės metai klojosi palyginti sėkmingai. Vario kasyklose netrūko užtikrinto pelningo darbo, atsirado nemaža vidurinioji klasė, pasirengusi leisti pinigus pramogoms.
Pagal prezidento Kaundos viziją „Viena Zambija, viena tauta“ muzika virto įrankiu. Nepamaišė ir tai, kad pats Kaunda buvo muzikantas mėgėjas. Bet muzika turėjo būti griežtai zambietiška. Panašiai kaip ir su panašaus laikmečio brazilų Tropicalia, sluoksniuojami vietiniai Zambijos elementai ant tuo metu populiarių vakarietiškų garsų (psichodelinio roko, fanko, folko ir t. t.) sukūrė šaunų ir savitą rezultatą. Taip gimė Zamrokas. Prie neblogos ekonomikos ir savito skambesio prisidėjo ir įpareigojimas radijo stotims groti 95 proc. zambietiškos muzikos. Grupės dažnai dainavo angliškai, tačiau skambėjo ir tokios vietinės kalbos kaip bemba, nyanja ir tonga.
Šiame „Magiškos muzikos“ epizode – apie ryškiausius Zamroko vardus: Rikki Ililonga ir jo grupė „Musi-O-Tunya“, taip pat Emmanuelio „Jagari“ Chandos vadovaujama grupė WITCH (akronimas We Intend To Cause Havoc). O apskritai laidą sukurti įkvėpė prieš keletą savaičių naują singlą „Noid“ išleidęs Tyler, the Creator, jame nusemplinęs Paul Ngozi ir jo „Ngozi Family“ ir vieno didžiulio festivalio metu laidos vedėjos Eglės atrasta atlikėja Sampa the Great.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk