Episodes

  • Lazeriai ir ryklio oda

    Lazeriai ir ryklio oda
    Nov 14 2024
    Ryklio oda, cikados sparnai, musės akys, lelijos lapai... Visus šiuos įstabius gamtos kūrinius jau galima laboratorijoje „nukopijuoti“ lazeriu! Ir tai praverčia aviacijoje, energetikoje ir kitose srityse.
    Tai vadinama lazerinio mikroapdirbimo metodu – kai kvadrilijoną kartų už sekundę trumpesni intensyvios šviesos pliūpsniai padeda keisti įvairias medžiagas – tiek išorėje, tiek iš vidaus.
    Šitaip galima keisti medžiagos paviršių (suteikiant jai naujų savybių), pjaustyti pačias smulkiausias formas, keisti metalo spalvą, gydyti akių ligas ar net sukurti „spyglius“, ant kurių žūsta bakterijos!
    Šiuo metodu su kolegomis užsiima FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos mokslininkas dr. Mindaugas Gedvilas – kuris pasakoja, kaip išradingai panaudojami lazeriai.
    Pokalbį veda Simonas Bendžius
    Show More Show Less
    45 mins
  • Optinės dangos: nematoma lazerių pusė

    Optinės dangos: nematoma lazerių pusė
    Oct 31 2024
    Lietuva didžiuojasi savo lazerių mokslu ir pramone – apie tai turbūt žinote daugelis. Tačiau gerų, galingų lazerių nebūtų be veiksmingų optinių elementų (veidrodžių, lęšių ir kitų), kurie padeda valdyti ir formuoti lazerio šviesą.
    O tokiems elementams labai praverčia optinės dangos – už plauką tūkstantį kartų plonesni įvairių medžiagų sluoksniai. Jie naudojami ne tik lazerinėms sistemoms, bet ir, pavyzdžiui, akiniuose, išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose ar kosminiuose palydovuose.
    Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) veikia Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorija. Jos vedėja dr. Lina Grinevičiūtė – šio epizodo pašnekovė. Geriausios 2021 m. mokslinės disertacijos autorė pasakoja, kas yra optinės dangos, kaip jos gaminamos ir kokią naudą duoda ne tik mokslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
    Pokalbį veda Simonas Bendžius.
    Show More Show Less
    39 mins
  • Kada MXenų išradėjai gaus Nobelio premiją?

    Kada MXenų išradėjai gaus Nobelio premiją?
    Oct 17 2024
    2011 m. Jungtinių Valstijų Drekselio universiteto mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė MXenus (angl. MXenes) – plika akimi nematomas, į suklijuotus popieriaus lapus panašias plokšteles.
    Dėl savo unikalių savybių MXenai greit išpopuliarėjo mokslo pasaulyje – ir šiandien jie plačiai tyrinėjami laboratorijose siekiant daug žadančias plokšteles panaudoti tokiose srityse kaip elektronika, energijos kaupimas, aplinkosauga ar biomedicina.
    MXenus tyrinėja ir FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus chemikas dr. Simonas Ramanavičius. Jo tikslas – šias medžiagas pritaikyti geriamojo vandens kokybės nustatymui ir teršalų pašalinimui.
    Ved. Simonas Bendžius
    Show More Show Less
    34 mins
  • Kaip gimė Visata?

    Kaip gimė Visata?
    Oct 3 2024
    Beveik prieš 14 milijardų metų atsirado Visata – ir šis faktas išlieka vienu labiausiai mūsų vaizduotę drebinančių dalykų. Kas gi ten dėjosi?
    Aiškaus, galutinio atsakymo neturi ir mokslininkai: visuotinai pripažįstama, kad Visata užgimė Didžiojo sprogimo metu – tačiau kas konkrečiai ten vyko? Ir dar: kas buvo prieš Didįjį sprogimą?
    Šiuos klausimus gvildena FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Mindaugas Karčiauskas. Jis – pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos kosmologas, t. y. mokslininkas, tiriantis Visatos kilmę, struktūrą ir galimą ateitį.
    Vienas iš „įrankių“ spręsti šias mįsles yra infliacijos teorija, kurią M. Karčiauskas vysto bei bando pagrįsti.
    Apie mūsų Visatos pradžią – interviu FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs ten
    Ved. Simonas Bendžius
    Show More Show Less
    53 mins
  • Ką atnešė puslaidininkių revoliucija?

    Ką atnešė puslaidininkių revoliucija?
    Sep 19 2024
    Puslaidininkiai – medžiagos, kurios XX a. viduryje sukėlė tikrą pasaulinę technologinę revoliuciją. Tai atvėrė kelią kompiuteriams, telefonams, interneto linijoms ir kitiems įrenginiams, be kurių šiandien tiesiog neįsivaizduotume savo kasdienybės.
    Fizinių ir technologijų centras (FTMC) – viena iš vietų Lietuvoje, kurioje mokslininkai intensyviai dirba su puslaidininkiais. Jie ir toliau tobulinami, o prie to prisideda FTMC Fizikinių technologijų skyriaus fizikas dr. Marius Treideris.
    Jis – šio epizodo pašnekovas, kuris pasakoja apie puslaidininkius ir savo naujausius darbus šioje srityje.
    Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
    Show More Show Less
    47 mins
  • Karatė mokslų daktaras

    Karatė mokslų daktaras
    May 23 2024
    Taiklesnio apibūdinimo turbūt nesugalvosi. Šitaip žurnalistas Mindaugas Augustis prieš 5 metus pavadino kiokušin karatė meistrą, nusprendusį baigti savo profesionalo karjerą.
    Tas meistras – tai Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas dr. Vytautas Cėpla, kuris yra ir... FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkas.
    Jis su kolegomis kuria dirbtines, į žmogaus organizmą panašias sistemas ląstelėms – kad šios geriau atkurtų audinius ir veiktų taip, kaip norima. Ši sritis tampa vis svarbesnė, ypač medicinoje.
    „Daugybę metų vaistų tyrimai būdavo atliekami su ląstelėmis ant stiklo arba plastiko. Galiausiai mokslininkai suprato, kad nesueina galai – jei tas pačias ląsteles įdėsime į vieną aplinką, jos į vaistus reaguoja vienaip, jei į kitą aplinką – vaistų poveikis jau bus kitoks. Organizme ląstelės elgiasi ir auga kitaip negu būdavo manoma.
    Tuomet ir kilo susidomėjimo banga – kaip sukurti tobulesnius audinius bei sąlygas, kad ląstelių aplinka kuo labiau primintų gyvą organizmą ir kad būtų galima atlikti tikslesnius tyrimus“, – pasakoja Vytautas.
    Jis taip pat tikisi, kad šių darbų dėka ateityje nebereikės etinių klausimų keliančių ir brangių eksperimentų su gyvūnais. Norima tai pakeisti kokybiškais organizmo atitikmenimis.
    Apie mokslą ir karatė – naujausias FTMC tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ epizodas. Pokalbį veda Simonas Bendžius.
    Show More Show Less
    39 mins
  • Įdomybės apie mikrobangas

    Įdomybės apie mikrobangas
    May 10 2024
    Justina Žemgulytė nuo paauglystės laikų mėgdavo ardyti televizorius, konstruoti sintezatorius ir gilintis į technologines subtilybes. O girdėdama aplinkinių kalbas, kad fizika – ne merginų reikalas, ji užpyko, pasiryžo įrodyti, kad šie žmonės klysta, ir sėkmingai įstojo į universitetą.
    Šiandien Justina yra FTMC Fizikinių technologijų skyriaus doktorantė ir dirba Mikrobangų laboratorijoje.
    Mikrobangos skirtos ne vien maistui pasišildyti: be šių bangų neįsivaizduotume daugybės mūsų civilizacijos pasiekimų, jų panaudojimas praverčia tiek kasdienėje buityje, tiek karyboje. Ir dar: pasirodo, iš mikrobangų netgi įmanoma išgauti atsinaujinančios elektros energijos!
    J. Žemgulytė pasakoja apie įdomius tyrimus, savo patirtį ir, ko gero, pačią populiariausią vietą FTMC – Mikrobangų beaidę kamerą.
    Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.
    Show More Show Less
    38 mins
  • Nuo variklių iki implantų

    Nuo variklių iki implantų
    Apr 25 2024
    Tribologija – mokslas, nagrinėjantis trintį, dilimą, sutepimą ir kitas sąveikas tarp judančių paviršių. Vienas pirmųjų tai tyrė Leonardas da Vinčis, o šiandien tribologija sujungia chemiją, fiziką, mechaniką, medžiagų inžineriją ir biologiją.
    Būtent pastarąja sritimi užsiima dr. Tadas Matijošius, FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus Tribologijos laboratorijos vadovas. Jaunasis mokslininkas su kolegomis tobulina medžiagas sąnarių, kaulų bei dantų implantams. Tai išties aktualu: dirbtinis sąnarys turi kuo mažiau trintis, nerūdyti ir neužsikrėsti bakterijomis. Taigi, Tado misija – palengvinti žmonių kasdienybę.
    Bet tai ne viskas. FTMC chemikas prisidėjo ir prie automobilių lenktynių sporto, suradęs patikimą būdą nuo trinties ir rūdijimo apsaugoti variklių stūmoklius.
    Apie tai ir daugiau – pokalbis, kurį veda Simonas Bendžius.
    Show More Show Less
    46 mins